nuožalgus

nuožalgùs, -ì adj. (4); LMD(I), nūžalgùs (ž.) (4) 1. daug vietos užimantis, gremėzdiškas: Drabužis, šėpas, viedras nūžalgùs, t. y. didelis J. Nenūžalgì motriška J. Nenūžal̃gią karvę šerti gerai J. Nūžalgi mašina – be šešių–aštuonių arklių anos nepaveši Plt. Ans yra dideliai nūžalgùs žmogus (turi daug mantos, gyvulių, kuriems reikia vietos), aš ano nenoriu priimti Plt. 2. nespartus: Šlapias ruduo nūžalgus, neparsigaliam darbais Bržr. 3. įkyrus išrankumu: Toks nūžalgùs ant ėdimo: ne viską anam gali paduoti Užv.